Kraujotakos sistemos fiziologija

Širdies veikla. Sistolinis ir minutinis kraujo tūris. Širdies fiziologinės ypatybės. Širdies arba Starlingo dėsnis. Viskas arba nieko dėsnis. Refrakterinis periodas. Širdies elektrinis aktyvumas. Širdies tonai. Širdies veiklos reguliavimas. Cheminių medžiagų poveikis į širdį. Hormonų įtaka širdies veiklai. Kraujagyslių fiziologija. Kraujagyslių fiziologija. Kraujospūdis. Nerviniai kraujotaką reguliuojantys mechanizmai. Hormoninė kraujo apytakos reguliacija. Kraujagyslių fiziologija. Pulsas. Kraujo apytakos prisitaikymas prie įvairių sąlygų.

Širdies veikla

Pro širdį kraujas teka dėl spaudimų skirtumo. Širdis dirba lyg siurblys, jos veikla cikliškai:
Susitraukimas – sistolė – širdies darbo fazė
Atsipalaidavimas – diastolė – širdies poilsio fazė
Sistolė ir diastolė sudaro širdies darbo ciklą
Pirmiau susitraukia prieširdžiai, po to skilveliai. Širdies susitraukimą skatina į ją priplūstantis kraujas: kada širdies susitraukimo ritmas 75 k/min, tai :
Prieširdžių sistolė užtrunka 0,1 s,
skilvelių sistolė 0,3 s
Prieširdžių ir skilvelių diastolė trunka 0,4 s
Dar nepasibaigus skilvelių sistolei, prasideda nauja prieširdžių sistolė, dėl to ciklo trukmė – 0,7 s
Jei širdis dirbs dažniau, ciklas bus trumpesnis, nes širdies darbas vyks diastolės sąskaita

Sistolinis ir minutinis kraujo tūris

Sistolinis kraujo tūris – tas kraujo kiekis, kurį vienos sistolės metu išmeta kairysis skilvelis
Minutinis kraujo tūris – kraujo kiekis, kurį kairysis skilvelis išstumia per vieną min.
Sistolinis kraujo tūris priklauso:
nuo to kaip kairysis skilvelis prisipildo kraujo diastolės metu
nuo kairiojo skilvelio susitraukimo jėgos
Minutinis ir sistolinis tūriai parodo širdies funkcinę būklę
Minutinis š. tūris priklauso:
nuo sistolinio tūrio (MT= ST • širdies ritmas per min.)
išorinių veiksnių (ekstrakardinių), t.y. nuo nervų sistemos, endokrininės sistemos, kurios veikia širdies susitraukimo dažnumą bei stiprumą
priklauso nuo cirkuliuojančio kraujo kiekio,
nuo venų talpos,
nuo žmogaus amžiaus
Kiekvienos sistolės metu skilveliai į aortą ir plaučių kamieną išmeta po 65 – 70 ml kraujo, tai sistolinis kraujo tūris.
Jei širdis susitraukia 70 – 75 k/min, į kraujo apytaką patenka 4,5 – 5 l kraujo per 1 min., tai minutinis kraujo tūris.
Dėl fizinių krūvių ar emocinės įtampos širdies ritmas keliskart padažnėja. Jei širdis dirbs dažniau, ciklas bus trumpesnis, nes širdies darbas vyks diastolės sąskaita.
Sportininkų, esant maksimaliems krūviams, širdies minutinis kraujo tūris gali padidėti iki 30 - 35 l. ...